Nuo Pokario iki šių dienų

1944 m. artėjant frontui, dar vasarą, dauguma gyventojų bėgo į Vokietiją.

Iki 1945 metų pradžios buvo pasitraukę praktiškai visi vietiniai gyventojai ir Kuršių nerija pradėta apgyvendinti civilių žmonių, daugiausiai iš Vidurio Rusijos.

Pokario laikotarpio Kuršių nerija - tai blogas susisiekimas su žemynu, blogi keliai arba jų nebuvimas, nuniokotas ir išplėštas kraštas. Atvykusiems čia gyventi ilgą laiką Kuršių nerija buvo svetimas kraštas. Iki miesto įkūrimo veikė Nidos, Preilos ir Juodkrantės apylinkės.

1961 metų lapkričio mėnesio 15 dieną išleistas LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas "Dėl Nidos, Preilos, Juodkrantės vasarviečių likvidavimo ir Neringos respublikinio pavaldumo miesto sudarymo". Pirmojo miesto vadovo rūpesčiai buvo aprūpinti Neringą elektros energija, telefono ryšio linijomis bei rekonstruoti kelią Nida - Smiltynė. Šiuo laiku padaryta pradžia Neringos kaip kurorto vystymui. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pasienio režimui, gelbėjimo stoties steigimui.

1966 m. įsigaliojo specialaus landšaftinio draustinio statusas, kuris faktiškai atitiko nacionalinio parko statusą. Žodį "nacionalinis" vartoti pabijota.

1967 m. praūžė uraganas, išvertęs 21 tūkst. m³ paties gražiausio miško. Vėjo greitis siekė 35 - 40 m/s.

 

1968 m. Neringos miesto teritorija pradėta tvarkyti pagal patvirtintą generalinį planą (rengė Architektūros ir statybos institutas Kaune, vadovas prof. Vl. Stauskas).

1970 m. pradėjo veikti vidurinė mokykla, 1973 m. - Muzikos mokykla, pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas Taikos gatvėje.

1972 m. pastatyta valgykla ir prekybos centras Juodkrantėje. Pastatytas Nidos vidurinės mokyklos priestatas, sporto salė. Pagerėjo susisiekimas su Kaliningradu.

Svarbiausi darbai: gyvenamųjų namų statyba Kopų rajone, Miniatiūrų muziejaus Juodkrantėje įsteigimas.

1976 m. LTSR Ministrų Taryba patvirtino Kuršių nerijos tvarkymo nuostatus, tais pačiais metais įsteigtas Valstybinis miško parkas.

1979 m. Nidoje įsteigta SSD "Žalgiris" Neringos miesto kompleksinė vaikų - jaunimo sporto mokykla. Dar prieš įkuriant sporto mokyklą, Nidos buriuotojai garsėjo Lietuvoje ir buvusioje TSRS.

1988 m. Nidos ir Juodkrantės bažnyčios grąžintos evangelikų liuteronų parapijoms. Tais pačiais metais baigta tiesti 110 KW elektros perdavimo linija.

1988 m. rugsėjo mėnesį Neringoje susikūrė "Sąjūdis" Tai buvo nauja demokratinė jėga. Visa Lietuva, taip pat ir Neringa, išgyveno didžiulį tautinį ir dvasinį pakilimą.

1991 m. LR Aukščiausiosios tarybos nutarimu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. 1991 m. liepos mėnesį Neringoje vyko Pasaulio Lietuvių sporto žaidynių buriavimo finalinės varžybos.

Nuo 1995 m. įvyksta svarbiausias lūžis miesto infrastruktūros kūrime, ypatingas dėmesys skiriamas kultūriniam turizmui, gyventojų socialinėms problemoms spręsti. Šiuo laikotarpiu savivaldybėje ypač daug padaryta gerinant miesto infrastruktūrą. 2001 m. priduotas bene didžiausias infrastruktūros objektas Lietuvoje - Juodkrantės krantinė. 1995 m. pradėti šios krantinės tvarkymo darbai. Iki tol tai buvo apleistas, neestetiškas ir nesutvarkytas Kuršių marių krantas, todėl pakilęs marių vanduo dažnai užliedavo kelią. Dabar krantinė labiausiai lankoma vieta, kuria galima ne tik pasivaikščioti, bet ir pasigėrėti Lietuvos ir užsienio dailininkų sukurtomis akmens skulptūromis. Savivaldybė didelį dėmesį skiria daugiabučių namų renovacijai, vietoj plokščių stogų įrengti dvišlaičiai, tradiciški šiam kraštui stogai, pasikeitė namų išorė, tvarkoma aplinka.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, daug dirbama kultūrinio turizmo srityje. Daugelis Neringoje organizuojamų renginių tapo tradiciniais. Tai Vasaros sezono atidarymo šventė, tarptautinis folkloro festivalis ,,Tek saulužė ant maračių", Žvejo šventė, tarptautinis Thomo Manno menų festivalis, operos ir simfoninės muzikos festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kamerinės muzikos festivalis "Kuršių nerija", Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų ciklas ir kt.

 

2000 m. pabaigoje Kuršių nerijos teritorija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas. Šis pripažinimas - geriausias įvertinimas Kuršių nerijos teritorijoje vykdomiems kultūros paveldo, gamtos apsaugos ir infrastruktūros gerinimo darbams.

2002 m. Nidos paplūdimys apdovanotas Mėlynąja vėliava. 2001 m. Neringoje sėkmingai vyko Pasaulio orientavimosi sporto veteranų čempionatas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2600 sportininkų iš 35 pasaulio valstybių. Tai buvo didžiausias sporto forumas Lietuvoje.