|
Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ši teritorija anksčiau vadinta dar ir Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia buvo žinoma kaip Užmaris. Tai trapi gamta, reikalaujanti didelio ir nuolatinio dėmesio.
Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos respublikai (šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto (0,8 tūkst. ha), o likusi dalis (apie 25,6 tūkst. ha) – Neringos savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.
- Pietuose (ties Zelenogradsku) Kuršių nerija susijungia su Sembos pusiasaliu.
- Nerijos plotas – 180 km2 , ilgis – apie 97 km.
- Paplūdimio plotis – 10–50 m.
- Plačiausia vieta yra ties Bulvikio ragu (4 km į šiaurės rytus nuo Nidos) – 3,8 km.
- Siauriausia vieta yra ties Šarkuvos gyvenviete, Karaliaučiaus srityje – 380 m.
- Nerijoje yra apie 2 km2 smėlio.
- Miškai užima 6852 ha (70 proc. sausumos).
- Ariama žemė sudaro 5 ha, ganyklos, pievos – 17 ha, vidaus vandenys – 1 ha, keliai – 232 ha, smėlynai – 2485 ha, užstatyti plotai – 152 ha, pelkės – 28 ha, sodai – 2 ha.
 
|
