|
Vien tik Kuršių nerijai yra būdingas varnų gaudymas maistui. Jų mėsa visus metus, ypač rudenį, paįvairindavo gyventojų valgiaraštį. Varnų gaudymu, medžiojimu daugiausia užsiimdavo seni žvejai ir paaugliai. Siekdami privilioti paukščius, jie imdavosi įvairiausių priemonių. Paukščiams privilioti ir apsvaiginti jie naudodavo džiovintas musmires, degtinėje išmirkytus grūdus ir pan. Spąstams paspęsti naudojo ir senus tinklus. Pagautą varną pririšdavo virvele prie kuolelio, ties kuriuo iš viršaus paspęsdavo tinklą. Tinklo patraukiamąją virvelę nusitiesdavo į būdą, suremtą iš šakų, ten pasislėpę tykodavo varnų. Pririštosios kvarksėjimo suviliotas atskrisdavo didesnis varnų būrys ir, patraukus virvę, tinklas jį užgoždavo. Pagautas varnas nugalabydavo (užmušdavo arba perkąsdavo varnoms sprandus).
Prasidėjus rudens sezonui kai kurie gaudytojai prisūdydavo net po kelias statines varnienos. Iškeptos, išvirtos, iššutintos varnos, esą, buvusios „pašėlusiai gardu“. Paprotys valgyti varnieną greičiausiai atsirado tais senais laikais, kai badas dažnai žvelgdavo nerijos gyventojams į akis. Prieškario laikais varniena turėjo savo vietą vietos žmonių valgiaraštyje. Panaudojamos buvo ir varnų plunksnos. Pasak O. Glagau, net ir Nidos viešbučio lovose XIX a. viduryje buvusios varnų plunksnų prikimštos duknos.
|
