|
Karvaičiai buvo viena iš seniausių nerijos gyvenviečių, gyvavusių jau XV a. Apie 1600 m. miškas, gynęs Karvaičius nuo pustomo smėlio, jau buvo retas. Pustomas smėlis laidojo kaimo trobesius, pasiglemžė bažnyčią. Gyventojai kasė smėlį, statė tvoras, tačiau atslinkusi kopa nenumaldomai veržėsi į kaimą. Žmonės, nors ir nenoriai, buvo priversti trauktis. 1797 m. smėlis išvarė paskutinius gyventojus. Kopa galutinai palaidojo Karvaičius.
„Viskas, kas apžėlę samanomis, tik liko iš anų laikų“,- rašė L. Rėza po daugelio metų aplankęs buvusių savo namų vietą. Karvaičių kalno aukštis apie 59,4 m.
Paimta iš Kuršių nerijos nacionalinio parko interneto svetainės www.nerija.lt
|
 |
|
