|
Tai vienas iš didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje. 27 metrų aukščio Švyturys buvo sumūrytas iš raudonų plytų 1874 m. Link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Ant vienos iš pakopų akylesnė akis pastebės iškaltą svastikos ženklą. Statant švyturį buvo apželdintas ir 51,4 m aukščio Urbo kalnas, esantis netoli gražuolės Parnidžio kopos. Pasaulyje priimta, kad kievieno švyturio forma, spalva ir siunčiami signalai vis kitokie, taigi ir kito tokio švyturio kaip Nidos niekur kitur nerasi. 1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, besitraukiantys vokiečių kareiviai švyturio bokštą susprogdino. Po karo atstatytas, vėliau perstatytas.
Dabartinis Nidos švyturys – tai gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis 29,3 m. Jo krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš įmontuojant jį į šį švyturį krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą. Šio navigacinio ženklo paskirtis – padėti orientuotis jūreiviams jūroje ir specialiu sutartiniu ženklu (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis) informuoti, jog čia nėra uosto. Veikia automatiškai, be aptarnaujančio personalo. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje. Šviesos signalai siunčiami tik tamsiu paros metu, temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant – išsijungia. Švyturyje yra 6 lempos, bet nuolat šviečia tik viena, kuriai perdegus automatiškai užsidega kita. Radijo švyturio signalai siunčiami į erdvę visą parą. Švyturys turi savo elektros stotį, kuri automatiškai įsijungia, jeigu nutrūksta energijos tiekimas iš elektros tinklų. Nidos, kaip ir Klaipėdos švyturys, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose.
Šaltinis: Kuršių nerijos nacionalinio parko interneto svetainė www.nerija.lt
|
 |
|
