|
MIGRACIJŲ KELIAS
Jau šimtmečiais yra žinoma, kad virš Kuršių nerijos praeina vienas svarbiausių iš Šiaurės Europos į pietus ir atgal traukiančių paukščių maršrutų, vadinamas Baltosios - Baltijos jūrų migracijos keliu. Didėjant susidomėjimui paslaptingomis paukščių kelionėmis ir aiškinantis jų žiemojimo bei perėjimo vietas, 1901 m. Rasytėje (dab. Rybačyje) įkurta paukščių stebėjimo stotis, veikianti iki šiol. Jos veikla orientuota į paukščių žiedavimą ir biometrinės medžiagos rinkimą.
Paukščių stebėjimas yra labai populiarus užsiėmimas visame Vakarų pasaulyje tarp mėgėjų, praleidžiančių daug laiko gamtoje ir besidominčių jos reiškiniais. Viena iš paukščių stebėjimo sričių yra migruojančių sparnuočių atpažinimas ir jų skaičiaus nustatymas. Tam reikia gerai pažinti paukščius pagal išvaizdą ir skleidžiamus garsus. Daugelį skrendančių paukščių galima atpažinti tik pagal balsus. Reikalinga turėti gerus optinius prietaisus: žiūronus, teleskopus, skaitmeninius fotoaparatus, taip pat šiuolaikinį vadovą, t.y. specialią knygą apie paukščius.
Migracijos stebėjimo vieta
Migraciją patogiausia stebėti nuo aukštų kalvų ar kopų, iš paukščių stebėjimo bokštelių arba visai atviroje vietoje, pavyzdžiui, pajūryje ar plačiuose laukuose. Tam, kad būtų galima išgirsti net menkiausius pralekiančių smulkiųjų paukštelių balsus, neturi būti triukšmo ir kitų trukdžių. Tačiau svarbiausia, kad stebėjimo vieta būtų paukščių migracijos kelyje.
Kuršių nerija atitinka visus reikalavimus, keliamus paukščių stebėjimui. Pastaruoju metu ypač populiari šiam tikslui tampa netoli Nidos dunksanti aukščiausia Parnidžio kopa, užsienio ornitologų vadinama Saulės laikrodžio kopa. Pavasarį pirmieji traukiantys paukščiai pasiekia Lietuvą jau kovo pradžioje, o paskutinieji migrantai į savo perimvietes Šiaurėje praskrenda tik gegužės gale. Dar daugiau paukščių nei pavasarį galima pamatyti rudeninės migracijos metu nuo rugpjūčio iki lapkričio. Tuo metu prie pulkų, skrendančių į žiemojimo vietas, prisijungia vasarą išsiperėję jaunikliai.
Šiaurės ir Centrinėje Europoje yra labai mažai vietų, kur galima pamatyti tokią gausybę migruojančių paukščių, kaip Kuršių nerijoje. Siaura nerija sutelkia sparnuočius skrydžiui virš šios žemės juostos ir leidžia stebėtojams išvysti visą jų gausybę. Čia užfiksuota daugybė rūšių paukščių, dalis kurių lekia perėti net į Tolimąją Šiaurę ar žiemoti į Afriką. Kitas svarbus privalumas paukščių stebėjimui Nidoje - netoliese teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos patraukliomis ne sezono meto kainomis. Patogumą padidina galimybė pasiekti ant Parnidžio kopos bei pajūryje esančias stebėjimo vietas automobiliu, nes tenka gabentis sunkius ir jautrius stebėjimo prietaisus. Pasikeitus oro sąlygoms, stebėtojai taip pat gali greitai susirasti užuovėją.
Migruojančių paukščių įvairovė
Aktyvios rudeninės migracijos metu per dieną galima pamatyti iki pusės milijono paukščių, traukiančių į pietus. Migracijos metu nuolat stebima dešimtys tūkstančių įvairių zylių, kikilių, kalviukų, varnėnų, vieversių, alksninukų, kregždžių, strazdų ir karvelių keršulių. Kasdien taip pat galima suskaičiuoti iki tūkstančio plėšriųjų paukščių, traukia žąsų, ančių ir gulbių būriai. Ankstyvą pavasarį tipiški dieniniai migrantai yra gervės, pempės, kuolingos, suopiai ir smulkieji paukščiai giesmininkai. Paukščių stebėtojus visada pradžiugina retos rūšys. Kuršių nerija yra ta vieta, kur galima pamatyti net tokius retus paukščius kaip sakalą keleivį, raudonkojį sakalą, rudąjį peslį arba rožinį varnėną.
Parengė: Krister Castren
|
 |
|
