2025 m. spalio 7 d.  - lapkričio 7 d. 

Kuršių nerijos istorijos muziejus,  Pamario g. 53, Nida

Neringos muziejai kviečia į parodą „Hermann Sudermann: gyvenimas tarp Šilutės ir Blankensee“, eksponuojamą Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida).

Ją galite išvysti bei vokiečių rašytojo ir dramaturgo gyvenimą patyrinėti iki lapkričio 7 d.

Parodą parengė Šilutės Hermano Zudermano draugija bendradarbiaujant su Hermann Sudermann fondu Vokietijoje (pirmą kartą pristatyta 2024 metais Šilutės Hugo Šojaus muziejuje).

Šioje dvikalbėje (lietuvių ir vokiečių k.) parodoje nuotraukomis ir tekstais išsamiai atskleidžiamas H. Sudermanno – paprasto aludario sūnaus, – kelias į kūrybinę sėkmę nuo Šilutės iki Blankensee. Ant didelio tento galite išvysti rašytojo gyvenamojo kambario Blankensee rūmuose nuotrauką. Pats vokiečių rašytojas ir dramaturgas Hermannas Sudermannas ne kartą lankėsi Nidoje, tad parodos atvykimas čia įgyja papildomą prasmę bei svorį.

Hermannas Sudermannas gimė 1857 m. Macikų kaime (Matzicken), netoli Šilutės (Heydekrug). Lydimas literatūrinės sėkmės, rašytojas 1902 metais iš savo draugo Viktoro von Thümen nusipirko dvarą ir 4,5 ha parką Blankensee (Vokietijoje). Dvaro rūmus rašytojas apstatė vertingais baldais, meno kūriniais, sutvarkė parką bei išpuošė jį skulptūromis bei kitais meno kūriniais, kuriuos įsigijo keliaudamas po Italiją.

Apie Hermanną Sudermanną:

• Macikuose (iki 7 metų amžiaus) prabėgo būsimojo rašytojo vaikystė. Mokėsi privačioje Verdainės mokykloje, vėliau mokslus tęsė Elbingo, Tilžės gimnazijose. Nuo 1875 m. studijavo istoriją, filosofiją ir literatūrą Karaliaučiaus, Berlyno universitetuose. Priklausė lietuvių bendrijai „Lituania“.  Nutraukęs studijas, vertėsi mokytojavimu šeimose, dirbo redakcijose, vėliau visiškai atsidėjo rašytojo darbui.
• 1891 m. vedė išsiskyrusią rašytoją Klarą Kaucner, turėjusią tris vaikus iš pirmos santuokos. Po metų jiedu susilaukė dukros Hedės. Gyveno Karaliaučiuje, Drezdene, nuo 1895 m. – Berlyne, kur, ištiktas infarkto, 1928 m. lapkričio 11 d. mirė nebaigęs pradėto romano „Kur upė nurimsta“, turėjusio būti jo didžiausia dovana gimtajam kraštui.
• Autobiografiniu romanu „Frau Sorge“ („Rūpestis“ arba „Nedalia“), tapusį motinos ir tėviškės simboliu, sulaukė pirmosios sėkmės. Sukūręs dramą „Die Ehre“ („Garbė“), pagarsėjo tarptautiniu mastu, kaip žymiausias vokiečių natūralizmo atstovas, aplenkdamas iki tol viešpatavusį šiame žanre Gerhartą Hauptmanną. Abu buvo nominuoti Nobelio premijai, tačiau ji 1912 m. atiteko G. Hauptmannui.
• H. Sudermannas parašė 20 dramų ir 16 romanų. Jo kūryboje daug motyvų iš gimtojo krašto lietuvininkų gyvenimo, buities, kultūros ir papročių. Aprašytas Nemuno žemupio, Kuršių marių gamtovaizdis ir šio krašto žmonių vargai sulaukus potvynio. Rašytojas labai ilgai ir kruopščiai studijavo Šilokarčemos aplinką savo apysakoms „Jonas ir Erdmė, „Miks Bumbulis“ ir kitiems.
• 1917 m. parašytas apsakymų rinkinys „Litausche Geschichten“ („Lietuviškos apysakos“), dedikuotas draugui Šilutės dvarininkui Hugo Šojui (kultūros rėmėjui), pripažintas rašytojo meistriškumo viršūne  ir  reikšmingiausiu jo lietuviškos tematikos kūriniu. Yra manančių, kad ši knyga padėjo prikelti Lietuvos vardą Europoje ir pasaulyje.  Pagal rinkinio apysaką „Kelionė į Tilžę“ 1981 m. režisierius Arūnas Žebriūnas  (scenarijaus autorius – Saulius Šaltenis) pastatė vaidybinį filmą „Kelionė į rojų“ (sovietmečiu žodžio „Tilžė“ neleista minėti).
• H. Sudermanno kūryba patraukė didžiausių pasaulio menininkų, tokių kaip Jon Gilbert‘o, Louis Dumot, Adele‘s Sandrock, Sarah Bernhardt, Marlene Dietrich, Gretos Garbo, Giuliettos Masinos (aktorės ir Federico Fellinio žmonos) dėmesį.
• 1927 m. „Kelionę į Tilžę“ ekranizavusio vokiečių režisieriaus Fridricho Murnau filmas „Saulėtekis: daina apie du žmones“ laimėjo tris Oskaro apdovanojimus, o 2002 m. Britų instituto surengtoje kritikų apklausoje pelnė septintąją vietą tarp geriausių filmų visoje kino istorijoje.
• Rašytojo kūrinių motyvais sukurta per 30 filmų visame pasaulyje. Kūrinių populiarumą liudija ir jo dramų pastatymai Londono, Italijos, JAV ir Japonijos teatruose.
• Hugo Šojaus rūpesčiu 1936 m. Šilutėje pastatytas paminklas H. Sudermannui sovietmečiu buvo nugriautas. 1992 m. įsikūrusio (veiklą baigė 2015 m.) Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo narių iniciatyva paminklas atstatytas 1996 m. Klubas padėjo Juttos Noak leidyklai pirmą kartą išleisti visą H. Sudermanno „Lietuviškų apysakų“ rinkinį, organizavo rašytojo „Mano jaunystės vaizdų knygos“ vertimą į lietuvių kalbą ir leidybą ir nuveikė daug kitų darbų populiarindamas rašytojo kūrybą.
• Iškilus grėsmei uždaryti ekspoziciją rašytojo gimtajame name Macikuose, 2017 m. įsisteigė Šilutės H. Zudermano draugija, kuri toliau rūpinasi tinkamu rašytojo atminimo įamžinimu.