Kuršių nerija – unikali vieta paukščių stebėtojams. Rudenį, kai sparnuočiai migruoja į šiltesnius kraštus, smėlėta nerija tampa tikru „greitkeliu“ į pietus keliaujantiems paukščiams. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ drauge su gamtinio turizmo ekspertais „Ornitostogos“ parengė leidinį „Kur stebėti paukščius Kuršių nerijoje? 15 geriausių vietų“, kuriame aprašomos paukščių stebėjimui tinkamiausios vietos visais metų laikais (jį atsisiųsti galite čia).
1. Delfinariumo apylinkės, Kopgalis
Kopgalis – šiauriausia Kuršių nerijos dalis, priklausanti Klaipėdos miesto teritorijai. Jį geriausia pradėti apžiūrėti nuo Delfinariumo. Palikite automobilį stovėjimo aikštelėje (priklausomai nuo sezono, stovėjimas gali būti mokamas) ir neskubėdami leiskitės pajūrio link. Pirmiausia atidžiai patikrinkite marių teritoriją, molus bei pakrantės akmenis. Šiose vietose dažnai tupi kirai ir žuvėdros, taip pat galima pamatyti ne tik įprastų vandens, bet ir migruojančių žvirblinių paukščių. Pavyzdžiui, retesnių kalninių kielių ar vandeninių strazdų. Prie Delfinariumo pasidairykite Kopgalio įžymybių – retų juodųjų varnų arba pilkųjų ir juodųjų varnų hibridų, o prie XIX a. pastatytos gynybinės tvirtovės – pilkųjų garnių, didžiųjų baltųjų garnių ir tulžių. Šie mėgsta ten žuvauti.
2. Molo prieigos
Iš automobilių stovėjimo aikštelės keliuku eidami molo link atidžiai stebėkite krūmus. Juose uogas lesinėja strazdai, svilikai, pečialindos (rudenį pasitaiko retų geltonbruvių, nykštukinių arba rudųjų). Akmenuotas pamarys ir pieva keliuko dešinėje tinkami tilvikiniams ir sėjikiniams paukščiams – perkūno oželiams, juodakrūčiams ir islandiniams bėgikams.
Prie pajūrio apžvelkite pietinę molo pusę ir paplūdimį. Čia telkiasi kirai, žuvėdros ir tilvikai. Rudenį aptinkama laplandinių griciukų, didžiųjų ir vidutinių kuolingų, smiltinukų, jūršarkių, akmenių ir kitų tilvikų.
Palypėjus ant apsauginės kopos, atsiveria geresnė panorama. Ši vieta tinka migracijai stebėti. Rugpjūčio–spalio mėnesiais, esant tinkamoms oro sąlygoms, per vieną dieną praskrenda šimtai plėšriųjų ir smulkiųjų sparnuočių.
3. Molas
Čia pasivaikščiokite migracijų metu, kai tarp molo akmenų slapstosi ir maitinasi nuo kelionės pavargę smulkieji paukščiai ir tilvikai. Kasmet stebimi uoliniai kalviukai, paprastieji kūltupiai, atrasta ir ne viena nauja Lietuvai paukščių rūšis, pavyzdžiui, palšasis kūltupys, vėlyvą rudenį užklysta islandiniai ir jūriniai bėgikai. Žiemą prie molo plaukioja ledinės ir juodosios antys, o rudenį įmanoma pamatyti paprastųjų berniklių.
4. Juodkrantės sengirė
Tai didžiausias seno miško masyvas Kuršių nerijoje. Jį apžiūrėti pradėkite nuo Juodkrantės kapinaičių. Čia palikite automobilį ir dendrologiniu taku keliaukite vakarų kryptimi. Sengirėje apstu perinčių paukščių, iš kurių įdomiausi – juodoji meleta, uldukas, naminė pelėda, skėtsakalis, volungė, mažoji ir margasparnė musinukės, erškėtžvirblis, šiaurinė pečialinda, baltabruvis nykštukas, eglinis kryžiasnapis. Rudenį ir pavasarį, per migracijas, galite tikėtis ir sparnuotų staigmenų.
5. Gintaro įlanka
Nedidelės dirbtinės Kuršių marių įlankos, esančios šiaurinėje Juodkrantės dalyje, pavadinimas siejamas su gintaro gavybos laikais. Šią vietą patogu apžvelgti nuo pagrindinio kelio, bet galite pasivaikščioti ir jos pakrantėmis. Sezono metu įlankoje peri ausuotieji kragai, gulbės nebylės, maitinasi didieji dančiasnapiai, pilkieji ir didieji baltieji garniai, kaspijiniai, sidabriniai, balnuotieji ir rudagalviai kirai, upinės žuvėdros, kartais gieda sodinės nendrinukės.
6. Juodkrantės pajūris
Jei vykstate automobiliu ar dviračiu, prie Juodkrantės pajūrio patogiausia privažiuoti pietinėje miestelio pusėje, už Avino kalno esančiu asfaltuotu keliu, nusidriekusiu lygiagrečiai su apsauginiu kopagūbriu.
Rudeninės migracijos metu paplūdimyje telkiasi tilvikiniai paukščiai – juodakrūčiai, mažieji, lenktasnapiai ir islandiniai bėgikai, smiltinukai, jūriniai kirlikai, laplandiniai griciukai, didžiosios ir vidutinės kuolingos, jūršarkės, akmenės. Virš kopagūbrio intensyviai traukia žvirbliniai (strazdai, kikiliai, startos, zylės) ir plėšrieji paukščiai (lingės, paukštvanagiai, suopiai, vapsvaėdžiai, sakalai).
Įdomių paukščių pasitaiko ir jūroje. Čia lieka žiemoti juodakakliai ir rudakakliai narai, raguotieji ir ausuotieji kragai, nuodėgulės, juodosios ir ledinės antys. Kartais pasiseka pamatyti Lietuvoje retų laibasnapių narūnėlių ir alkų.
Panašių rūšių galima aptikti ir Preilos bei Nidos pajūryje.
7. Kormoranų ir garnių kolonija
Pietiniame Juodkrantės pamaryje įsikūrusi didžiųjų kormoranų kolonija kasmet sutraukia apie 3000 porų. Šalia kormoranų savo koloniją sukūrė ir pilkieji garniai. Jų čia kasmet peri daugiau nei 100 porų. Tačiau šie paukščiai – ne vieninteliai šios vietos gyventojai. Sausų medžių uoksuose peri juodosios meletos, didieji ir mažieji margieji geniai, reti uldukai. Pamario juodalksnynuose gausu karietaičių, liepsnelių, bukučių, lipučių, pasitaiko retesnių sodinių nendrinukių.
Kormoranų ir garnių koloniją patogiausia apžiūrėti nuo apžvalgos aikštelės, kurią rasite pasukę nuo pagrindinio kelio į dešinę.
8. Didysis kopagūbris, Naglių rezervatas
Kopagūbrį pasieksite žygiuodami Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku. Jo pradžioje palikite automobilį, įsigykite lankytojo bilietą ir keliaukite iki pat Naglių (Agilos) kopos, kuri formavosi nuo pat XVII a., viršūnės.
Pakilus ant 50 m aukščio didžiojo kopagūbrio, verta apžvelgti kopų keteras, Kuršių marias ir pakrantės smėlynus. Juose veisimosi metu įmanoma pamatyti labai retą dirvoninį kalviuką, ilsisi ir maitinasi pilkieji ir didieji baltieji garniai, tilvikiniai paukščiai, mariose telkiasi ančių ir dančiasnapių būriai.
Kadangi atvirose vietose knibžda pelinių graužikų ir ilsisi daug smulkiųjų sparnuočių, per migraciją rezervatas tampa plėšrūnų medžioklės plotais. Galite išvysti ne tik įprastų, bet ir retesnių rūšių – čia medžioja vapsvaėdžiai, žuvininkai, stepinės ir javinės lingės, raudonkojai sakalai, startsakaliai, pelėsakaliai, sakalai keleiviai.
Stebėti paukščius šioje teritorijoje įdomu visais sezonais, išskyrus žiemą, kuomet marios užšąla.
9. Pervalka
Tai nedidelė gyvenvietė Kuršių marių pakrantėje tarp dviejų iškyšulių – Žirgų ir Pervalkos ragų. Miestelio centre esantį nedidelį molą migracijos metu mėgsta žuvėdros (upinės, juodosios, pavienės poliarinės), kirai (rudagalviai, paprastieji, sidabriniai, kaspijiniai, balnuotieji, silkiniai), pilkieji garniai ir didieji kormoranai. Jei turite paukščių stebėjimo monoklį, nuo molo pravartu apžvelgti pietinę marių pusę, kur rudenį telkiasi kuoduotosios, žilosios antys, eurazinės cyplės, didieji ir mažieji dančiasnapiai, ausuotieji kragai ir kiti vandens paukščiai.
10. Žirgų ragas
Žygiuodami nuo Pervalkos į šiaurę Žirgų rago švyturio link, pasiklausykite, kaip pakrančių nendrynuose gieda ežerinės nendrinukės, triukšmauja didžiosios ir mažosios krakšlės, žvygčioja ilgasnapės vištelės. Nendrynuose maitinasi pilkieji ir didieji baltieji garniai, migracijų metu apsistoja tulžiai, o pušynuose gieda miškiniai kalviukai ir lygutės. Nuo švyturio pažygiavę Naglių gamtinio rezervato link, migracijų metu išvysite įvairių tilvikų pakrantėje, o veisimosi metu urvinių ančių ir jūrinių erelių.
11. Preilos krantinė ir molas
Atvykę į miestelį, automobilį galite palikti įvairiose vietose, tačiau pietinėje gyvenvietės dalyje, miško pakraštyje, esanti nedidelė aikštelė tam labai tinkama. Nuo čia patogu einant pėsčiomis apžvelgti krantinę ir molą.
Krantinėje veisimosi metu apsistoja urvinės antys, o per migracijas – gausūs būriai kuoduotųjų ir žilųjų ančių, klykuolių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių. Molas patinka kirams, didiesiems kormoranams, pilkiesiems garniams, per migraciją ant jo trumpam nusileidžia įvairių rūšių tilvikai.
12. Preilos kopa
Nuo minėtos automobilių stovėjimo aikštelės eikite vakarų kryptimi kopų link. Mediniais laiptais užkopę į viršų, nuo įrengtos apžvalgos aikštelės pasigrožėkite nerijos ir marių panorama. Rudenį ir pavasarį čia galima stebėti žvirblinių ir plėšriųjų paukščių migraciją. Kopas supa spygliuočiai, tad šioje vietoje dažnai telkiasi egliniai kryžiasnapiai, tarp kurių kartais pasiseka aptikti ir retų pušinių kryžiasnapių. Veisimosi metu šią vietą mėgsta net kukučiai.
13. Nidos gyvenvietė
Migracijų metu mariose telkiasi įvairių rūšių antys, jas medžioja jūriniai ereliai, o ant molų, priklausomai nuo metų laiko, būriuojasi įvairių rūšių kirai, tilvikai, antys ir net žąsys. Gegužės–birželio mėnesiais nuo pakrantės paėję giliau į pušyną, atkreipkite dėmesį į giedančius paukščius. Jei pasiseks, išgirsite volungę, paprastąją raudonuodegę, retą šiaurinę pečialindą ir mažąją musinukę.
14. Parnidžio kopa
Žygiuodami Nidos pakrante pietų kryptimi, nukeliausite ant Parnidžio kopos. Viršūnėje rasite saulės laikrodį-kalendorių ir apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria įspūdinga Kuršių marių, Baltijos jūros ir smėlėtos nerijos panorama. Pabūkite čia ilgiau. Tai viena tinkamiausių vietų Nidoje paukščių migracijai stebėti.
Rudenį ant kopos būkite iškart po saulėtekio, nelaukite, kol įdienos. Išvysite tūkstančius žvirblinių paukščių, sparnais švysčiojančių plėšriųjų paukščių (sakalų, lingių, paukštvanagių). Į pietus nuo kopos, ant smėlėtų keterų, mėgsta tupėti būriai kirų ir jūriniai ereliai. Veisimosi metu kopos pakraščiuose aidi dirvoninio kalviuko balsas, o viršum pušynų skėtes gaudo vikrieji skėtsakaliai.
15. Nidos pajūris
Pradėti stebėti paukščius pajūryje galima nuo bet kur, tam yra ne viena patogi automobilių stovėjimo aikštelė bei takai, vedantys paplūdimio link.
Žiemą paukščių santalkos Nidos pajūryje panašios į stebimas Juodkrantėje. Vyrauja nuodėgulės, bet tarp jų visuomet galima pastebėti ir juodųjų, ledinių ančių, juodakaklių bei rudakaklių narų, ausuotųjų ir raguotųjų kragų; kartais praskrenda vidutiniai dančiasnapiai, alkos ar kiti retesni jūriniai paukščiai.
Migracijų metu jūros pakrante intensyviai skrenda įvairių rūšių antys ir tilvikiniai paukščiai, žvirblinių paukščių būriai, lingės, suopiai, sakalai bei paukštvanagiai.
Vasarą pajūrio kopose ar paplūdimiuose tikėtina pamatyti dirvoninių kalviukų, kukučių, besiilsinčių kirų, žuvėdrų ir tilvikų.
Kuršių nerija – paukščių mylėtojų rojus, čia stebėti paukščius galite ištisus metus. Nuo didingų kopų iki ramybės apgaubtų marių pakrančių – kiekvienas kampelis pilnas sparnuočių. Atraskite šią magišką vietą ir leiskitės į nepakartojamą gamtos stebėjimo patirtį! Lankstunuką „
Informaciją parengė „Ornitostogos“