„Pavasaris yra metas pasimėgauti“, sako ornitologas, gamtos gidas, knygų apie paukščius autorius Marius Karlonas. Pakelti akis į dangų ir patirti gamtos nuotykį užburiančioje Kuršių nerijoje kviečia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ kuruojamas paukščių sugrįžtuvių savaitgalis Neringoje kovo 27–29 d.: laukia rytiniai paukščių stebėjimai, interaktyvūs žaidimai, parodos ir edukacijos.
Mariau, kuo ypatingas pavasaris Neringoje?
Pavasaris yra geriausias laikas stebėti paukščius – būtent Kuršių nerija yra tikras jų migracijos greitkelis. Ruduo ir ankstyvas pavasaris yra patys intensyviausi nerijoje gamtininkams, nes milijonai paukščių, apie 250 rūšių, praskrenda iš pietų į šiaurę, tad ornitologai ir gamtos mylėtojai iš įvairių šalių atvyksta į Neringą stebėti migraciją. Kviečiame visus patirti šį įspūdingą fenomeną ir pasisemti pavasariškų įspūdžių.
Kuo paukščiams ypatinga Kuršių nerija?
Kuršių nerijos kraštovaizdis įspūdingas, tačiau gamtinės įvairovės prasme ganėtinai skurdus - vyrauja kopos ir pušynai. Tačiau tame ir slypi nerijos išskirtinumas: kaip ir žmogaus gyvenime, gamtos džiaugsmas atsiveria jos unikalume, ne tik visiškoje gausoje. Būtent todėl Kuršių nerijoje gyvena paukščiai, klesti augalai, kurie beveik niekur kitur nesutinkami. Ji yra tarsi kita, unikali šalis, įdomi ne savo įvairove, o savitumu.
Stebėti paukščių sugrįžtuves idealu ant legendinės Parnidžio kopos, kur susitiksime kovo 28-ąją ir Nidos paplūdimyje kovo 29-ąją – atviras dangus ir kopų aukštis žada palankiausią matomumą. Prie Juodkrantės yra stebima didelė paukščių įvairovė, nes vietiniai kormoranai apgaudo pakrančių invazinę žuvį - juodažiotį grundalą, ir taip palaiko sveikiausią dugno ekosistemą su daugiausiai maisto paukščiams. Žavingoji Juodkrantės sengirė yra prieglobstis daugybei rūšių, o Naglių rezervate pavasarį ir rudenį mėgsta medžioti plėšrieji paukščiai - vanagai, lingės, sakalai ir ereliai.
Ar klimato kaita daro įtaką paukščių sugrįžtuvėms?
Pastarųjų 20-ies metų besikeičiančio klimato tendencija labai stipri. Nors pasibaigusi žiema ir buvo itin šalta, kai kuriuos paukščius net truputį perauklėjo - tuos, kurie buvo jau įpratę likti Lietuvoje žiemoti, ji paskatino grįžti prie mūsų regionui labiau būdingų migravimo taisyklių.
Deja, pavasario pradžia, sakyčiau, nenustebino: kovo viduryje sulaukėme ir 15 laipsnių šilumos, kai prieš tris savaitės dar buvo -25 laipsniai. Tokie neįprasti kontrastai mūsų gamtai yra labai nenaudingi, nes ji pripratusi prie pastovumo. Paukščiams šie šuoliai tampa nenuspėjami ir jie negali taip greitai prisitaikyti prie pokyčių: parskristi, išskristi, susirasti maisto arba jo staiga netekti. Klimato kaitos nenuspėjamumas yra didžiausia blogybė gamtai.
Kuo naudingas žmogui paukščių stebėjimas?
Psichologai rekomenduoja paukščių stebėjimą kaip terapinį užsiėmimą. Tai visapusiškai žmogui vertingas laisvalaikis - padidėjęs dėmesingumas, aktyvesnis gyvenimo būdas, laikas gryname ore, jautresnės juslės. Gyvenimas mieste mūsų jusles atpratina nuo budrumo, o vos pora mėnesių gamtos stebėjimo klausą ir regėjimą gali grąžinti į natūralų jautrumą.
Kokie paukščiai kelia daugiausiai susidomėjimo Neringoje?
Neringoje gyvena vienas rečiausių visoje Europoje paukščių - dirvoninis kalviukas, mėgstantis smėlynus. Būtent Kuršių nerijoje, jų tipinėje buveinėje, yra sutinkama viena didžiausių šios rūšies populiacijų Lietuvoje.
Čia gyvena retesni paukščiai, kurių niekur kitur nesutinkame. Šiaurinės pečialindos, urvinės antys, mažosios musinukės, kukučiai, skėtsakaliai, jūriniai ereliai čia peri ir mėgsta nerijos spygliuočių miškus. Visi sezonai Neringoje turi unikalumų: ledinės, nuodėgulės, juodosios antys, paprastosios gagos, juodakakliai ir rudakakliai narai, raguotieji kragai beveik pusę savo gyvenimo praleidžia Neringoje, nors ir neperi, o tik žiemoja nuo spalio iki balandžio. Niekur kitur Lietuvoje nepamatysime tokių būrių, kartais tūkstančius individų. Ir būtent čia yra šių paukščių antrieji namai, jiems labai svarbi buveinė.
Na, ir kormoranų kolonija netoli Juodkrantės sukelia labai skirtingas emocijas, bet nepalieka nei vieno abejingo. Tikriausiai, nėra nerijoje egzotiškesnės vietos!
Kaip atrodo paukščių pavasaris Neringoje?
Pavasarį čia tiesiog verda gyvenimas: jau kovą dalis paukščių, pavyzdžiui jūriniai ereliai, peri kiaušinius. Anksčiausiai Lietuvoje perintys egliniai kryžiasnapiai pradeda perėti vasarį ar kovo pradžioje, tad šiuo metu dažnai jau lesina jauniklius. Pavasaris - tuoktuvių metas. Dabar dauguma paukščių aktyviai gieda, kad pažymėtų savo teritoriją, pritrauktų patelę, tvarko inkilus, suka lizdus. Kovo pabaigoje girdėti daug strazdų giesmių: juodojo, amalinio, smilginio, giesmininko. Taip pat galima išgirsti jau į Lietuvą grįžusias liepsneles, karietaites, nykštukus, bukučius, lipučius, genius, meletas. Vyksta tikras gamtos spektaklis.
Kviečiu visus pasidžiaugti pavasariu. Jis toks trumpas. Mano mėgstamiausi mėnesiai - kovas ir balandis - yra sprogimo momentas, kai gamta tiesiog sprogsta gyvybe ir kasdien keičiasi. Tad linkiu skirti laiko sau gamtoje: išeiti į lauką, įkvėpti gryno oro, išgirsti, pastebėti ir džiaugtis.
Daugiau informacijos apie Paukščių sugrįžtuvių savaitgalį ir kitus renginius Neringoje rasite svetainėje visitneringa.com.