Jau daugiau nei 20 metų Kuršių nerijos pusiasalis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Nerija ypatinga vien savo jaunu geologiniu amžiumi – jai tik apie 5 tūkst. metų. Per šį laiką ją formavo vėjas, jūros srovės ir bangos. Kadaise nerija buvo miškinga, o XIX a. pradžioje ji jau laikyta atšiauria vėjo blaškomo smėlio erdve, šiaurietiška Sachara, reguliariai smėliu užklojančia ten gyvenančių žvejų kaimus. XIX a. buvo pradėtas didžiulis projektas – nerija pradėta užsodinti mišku.
Šiandien miškai dengia net 70 proc. Kuršių nerijos teritorijos. Didžiąją jų dalį sudaro spygliuočiai: pušynai, kalnapušynai, kadagynai. Miškus rėmina kopos, marios, jūra ir palvė, kurioje auga kvapnūs čiobreliai, erškėtrožynai, gubojos. Žalią peizažą ištisus metus košia jūra persmelkti vakarų vėjai. Net ir Neringos miesto gyvenvietės skendi medžiuose, o šalia Nidos ir Juodkrantės yra išlikusių vertingos sengirės plotų. Juodkrantėje įrengtas 1,6 km ilgio pažintinis dendrologinis takas leidžia iš arti pamatyti senojo miško grožį, pažinti jo augalus ir išgirsti jame sklindančius garsus.
Japonų tradicija
Miško maudynių (jap. shinrin-yoku) autorius – buvęs Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės agentūros generalinis direktorius Tomohide Akiyama. Jis manė, kad gražiuose Japonijos miškuose kokybiškai praleistas laikas turėtų padėti įtempto gyvenimo ritmo kamuojamiems kraštiečiams. Praėjo beveik 40 metų nuo nacionalinės miško maudynių sveikatos programos pristatymo Japonijoje. Dabar pripažįstama, kad miško maudynių praktika gali gerinti fizinę ir psichinę žmogaus sveikatą.
2018 m. Japonijoje buvo 62 sertifikuotos miško terapijos bazės, kurių takais per metus vaikšto iki penkių milijonų žmonių. Tais pačiais metais išleista gydytojo imunologo Qing Li, Nipono medicinos mokyklos docento bei vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų pasaulyje knyga „Miško maudynės“. Iškart po pasirodymo Japonijoje ji buvo išversta į dar dvidešimt kalbų, tarp jų – ir lietuvių. Miško maudynėmis nuo japonų užsikrėtė visas pasaulis.
Gydantis savaitgalis miške
„Miško maudynės – patyriminė sveikatingumo praktika, kai su gidu arba savarankiškai vaikštoma miške. Tam tikra seka atliekami įvairūs pratimai, kurių tikslas nutildyti minčių monologą, susitelkti į kūną ir per jį užmegzti ryšį su aplinka. Kitaip tariant, tai – sąmoningas buvimas miške“, – pasakojo Liudmila Monkevičienė, sertifikuota miško maudynių gidė.
Pasak jos, miško maudynių naudą tyrinėję japonų mokslininkai nustatė, kad pasivaikščioti miške itin sveika šiuolaikiniam miesto rutinoje paskendusiam žmogui.
„Tada mažėja kraujo spaudimas, streso hormonų kortizolio ir adrenalino kiekis, slopinama parasimpatinė nervų sistema (ji atsakinga už „kovok arba bėk“ būseną) ir aktyvinama simpatinė nervų sistema. Taip pat gerėja nuotaika, susikaupimas, slūgsta nerimas, didėja energingumas, gerėja miegas ir stiprėja imuninės sistemos funkcija – pabuvus miške organizme suaktyvėja natūralios ląstelės žudikės, baltųjų kraujo kūnelių atmaina. Jos organizme naikina nepageidaujamas ląsteles. Natūralių ląstelių žudikių aktyvumas siejamas su įkvepiamais medžių ir augalų išskiriamais fitoncidais“, – pasakojo L. Monkevičienė.
Fitoncidai yra natūralūs augaluose esantys aliejai, jais medžiai apsisaugo nuo įvairių kenkėjų. Ypač daug fitoncidų turi spygliuočiai.
Japonų tyrėjai, kaip savo knygoje rašo Qing Li, įvertino, kad didžiausia fitoncidų koncentracija ore būna karštomis vasaros dienomis, kai temperatūra pasiekia apie 30 laipsnių pagal Celsijų. Jų koncentracijai svarbu ir medžio amžius: kuo brandesni medžiai ir kuo tankesnis miškas, tuo daugiau ore fitoncidų. Miško deguonis taip pat labai prisotintas neigiamo elektros krūvio – lengvųjų jonų, o tai didina jo biologinį aktyvumą.
Kaip maudytis miške?
Gidė pabrėžė, kad nusiteikti pasimaudyti miške reikia šiek tiek kitaip, nei susiruošus tiesiog pasivaikščioti. „Japonai sako, kad geriausia į mišką išeiti dviem valandoms. Po jų teigiamas poveikis fiziniam kūnui ir psichikai juntamas visą savaitę. Jei miške bus vaikštoma du kartus per dieną po dvi valandas ir taip dvi dienas, poveikis organizmui bus akivaizdus vieną mėnesį“, – sakė gidė.
Anot L. Monkevičienės, miške reikėtų patirti buvimo čia ir dabar būseną, nuraminti besiblaškančias mintis. „Patariu nutildyti mobiliuosius telefonus ir per rekomenduojamą laiką nueiti ne daugiau nei du kilometrus. Jei skubėsite pasiekti kažkokį tikslą, išsiskirs streso hormonas kortizolis“, – įspėjo gidė.
Jusles ji ragina suaktyvinti susitelkiant į kiekvieną jų palaipsniui. Klausa paaštrėja, kai įsigiliname į miško garsus – nuo tolimiausių iki artimiausių, lytėjimas sustiprėja tyrinėjant miško faktūras – žieves, spyglius, lapus ar samanas. Regai miškas atveria gamtos fraktalų raštus, šviesos ir šešėlių žaismą, aibę žalios atspalvių. Uoslę galima aktyvinti giliai įkvepiant aplinkos orą.
„Uosti kviečiu prie burnos sudėjus rankas ir išsižiojus – tada savotiškai paragausite to kvapo. Uoslė glaudžiai susijusi su atmintimi. Kvapai sužadina labai gilius, pamirštus prisiminimus, – kalbėjo L. Monkevičienė. – Be to, taip uodžiant įkvepiama bakterija Mycobacterium vaccae. Įrodyta, kad ši bakterija labai gerina nuotaiką.“
Susiruošę į miško maudynes Kuršių nerijoje, nebijokite pasiklysti – miškus raižo daugybė takų ir takelių. Jie veda gražiausiais ir trapiausiais Lietuvos kraštovaizdžiais, tad miško tyrinėtojai prašomi būti pagarbūs ir atsargūs – nešiukšlinti, netrypti samanų, jokiu būdu nekurti laužų tam nenumatytose vietose, nesiartinti prie sutiktų gyvūnų ir jų negąsdinti.