Paukščių stebėjimo bokšteliai

Važiuodami dviračių trasa nuo Nidos iki Pervalkos ar žygiuodami pamario takais, užsukite į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių).

Paukščių stebėjimo bokštelius rasite šiame žemėlapyje. 

Maršrutai:

• Pajūryje ties Preila–Pervalka, Juodkrante–Alksnyne (rugpjūtį, rugsėjį – tilvikų migracijos laikas; lapkritį, kovą – jūrinių paukščių);
• Pamaryje ties Pervalka–Preila (vandens paukščius galima stebėti, kai jie peri ar migruoja).

Migracijų kelias

Virš Kuršių nerijos eina vienas svarbiausių iš Šiaurės Europos į pietus ir atgal traukiančių paukščių maršrutų, vadinamas Baltosios–Baltijos jūrų migracijos keliu.

Stebėti paukščius populiaru visame Vakarų pasaulyje.  Šį užsiėmimą pamilo ir daug laiko gamtoje praleidžiantys bei jos reiškiniais besidomintys žmonės. Viena paukščių stebėjimo procesą sudarančių dalių yra atpažinti migruojančius sparnuočius ir nustatyti jų skaičių. Tam reikia gerai išmanyti jų išvaizdą ir skleidžiamus garsus. Daugelį skrendančių paukščių galima identifikuoti tik pagal balsus. Norintiesiems stebėti sparnuočius patariama turėti gerus optinius prietaisus: žiūronus, teleskopus, skaitmeninius fotoaparatus, taip pat šiuolaikinį vadovą, t. y. specialią knygą apie paukščius. 

Migracijos stebėjimo vieta

Migruojančius sparnuočius patogiausia stebėti nuo aukštų kalvų ar kopų, iš paukščių stebėjimo bokštelių arba visai atviroje vietoje, pavyzdžiui, pajūryje, plačiuose laukuose. Kuršių nerija atitinka visus paukščiams stebėti keliamus reikalavimus. Pastaruoju metu pasižvalgyti į sparnuočius ypač populiaru nuo netoli Nidos dunksančios Parnidžio kopos.

Pavasarį pirmieji paukščiai Lietuvą pasiekia jau kovo pradžioje, o paskutiniai migrantai į savo perimvietes Šiaurėje grįžta tik gegužės gale. 

Dar daugiau paukščių nei pavasarį galima pamatyti nuo rugpjūčio iki lapkričio – per rudeninę migraciją. Tuo metu prie pulkų, skrendančių į žiemojimo vietas, prisijungia vasarą išsiperėję jaunikliai. Šiaurės ir Centrinėje Europoje maža vietų, kur galima išvysti tiek daug migruojančių paukščių kaip Kuršių nerijoje. Siaura žemės juosta sutelkia sparnuočius skrydžiui ir leidžia pasigrožėti jų gausybe.

Nerijoje galima pamatyti daugybę rūšių paukščių. Dalis jų lekia perėti net į Tolimąją Šiaurę ar žiemoti į Afriką.

Migruojančių paukščių įvairovė

Kai vyksta aktyvi rudeninė migracija, per dieną fiksuojama iki pusės milijono į pietus skrendančių paukščių, tarp jų – dešimtys tūkstančių zylių, kikilių, kalviukų, varnėnų, vieversių, alksninukų, kregždžių, strazdų ir karvelių keršulių. Kasdien galima suskaičiuoti ir iki tūkstančio plėšriųjų paukščių, traukia žąsų, ančių ir gulbių būriai. Ankstyvą pavasarį tipiški dieniniai migrantai yra gervės, pempės, kuolingos, suopiai ir smulkieji paukščiai giesmininkai.

Paukščių stebėtojus visada nudžiugina retos rūšys. Kuršių nerijoje galima pamatyti net tokius sparnuočius kaip sakalą keleivį, raudonkojį sakalą, rudąjį peslį arba rožinį varnėną.

„Paukščių kelio“ žaidimas 

Pamario paukščiai persikelia į skaitmeninę erdvę! Pradedantys ir patyrę paukščių stebėtojai kviečiami keliauti po Lietuvą su šeimomis ir stebėti paukščius, kurie aptinkami unikaliose Pamario vietose. Atvykę į paukščių rojų, sužaiskite linksmą paukščių paieškos žaidimą. Surinkite visą paukščių ženkliukų kolekciją ir pasidalykite savo kūrybiškumu su paukščių stebėtojų bendruomene. Mobiliąją programėlę-žaidimą galite atsisiųsti čia.