Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Maršrutas Nidoje, pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia

Maršrutas Nidoje, pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia

Maršruto žemėlapis
 

Kuršių nerija savo unikalia gamta ir įspūdingais peizažais žavi kiekvieną, įskaitant ir tuos, kuriems svarbus lengvas lankytinų objektų pasiekiamumas. Tad kviečiame į neįprastą ir įdomią kelionę po Nidą, pritaikytą žmonėms su judėjimo negalia. Šis maršrutas suteiks jums galimybę ne tik pasidžiaugti Neringos gamtos grožiu, bet ir lengvai pasiekti įspūdingiausius Nidos lankytinus objektus.

 

Maršruto sudėtingumas: Lengvas

Maršruto atstumas: 1,8 km.

Maršruto trukmė: ~1–1.5 val. (nesilankant muziejuose)

Maršruto danga: kieta danga

 

Maršruto objektai: Mizgirių gintaro muziejus, ekspozicija „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“, Nidos žvejo etnografinė sodyba, UNESCO atminimo ženklas, Vėtrungių ekspozicija Nidos krantinėje, Šlovės takas, skulptūra Vytautui Kernagiui atminti, senoji Nidos pašto stoties vieta, centrinis Nidos skveras.

 

Mizgirių gintaro muziejus

 

Vieta: Naglių g. 27, Nida

Darbo laikas: I–VII – 10–17 val.

 Kontaktai:

 +370 610 04280
 info@mizgirisambermuseum.lt

www.ambergallery.lt 

 

Mizgirių gintaro muziejuje gintaras pristatomas meninėmis formomis, o mokslinės žinios apie jį – interaktyviomis priemonėmis. Muziejuje eksponuojamai parodai didžiausią unikalumą suteikia gausi retų gintarų ir meno kūrinių kolekcija, kurią papildo virtualus pasakojimas. 

 

Ekspozicijoje integruota praktinių užsiėmimų erdvė, kurioje meninėmis išraiškos priemonėmis galima sužinoti pagrindines fizikines ir gydomąsias gintaro savybes, o jutikliniuose ekranuose pavartyti virtualią gintaro enciklopediją. 

 

Antro aukšto galerijoje eksponuojami profesionalių Lietuvos ir užsienio autorių darbai.

 

Ne sezono metu muziejų galima aplankyti iš anksto susitarus su muziejaus administracija telefonu +370 610 04280

 

Bilietų kainos:

 

Birželio 15 – rugsėjo 1 d. 
 
 Su virtualiu pasakojimu:
 Suaugusiems – 12 Eur
 Vaikams (7–18 metų) – 6 Eur

Be virtualaus pasakojimo:
 Suaugusiesiems – 6 Eur
 Vaikams (7–18 metų) – 3 Eur

 

Rugsėjo 2 – birželio 14 d.

 

Su virtualiu pasakojimu:
 Suaugusiems – 10 Eur
 Vaikams (7–18 metų)  – 5 Eur

Be virtualaus pasakojimo:
 Suaugusiesiems – 5 Eur
 Vaikams (7–18 metų) – 3 Eur

 

Ekspozicija „Gyvenimas Kuršių nerijoje XIX a. viduryje“

 

Vieta: prie Naglių g. 12, Nida

Darbo laikas: veikia nuolat

Kaina: nemokama

 

Anuomet smėlio juostos tarp dviejų vandenų niekas nevadino Kuršių nerija – už marių gyvenantiems mažlietuviams tai buvo tiesiog kopos, o šio gyventojai buvo vadinami kopininkais.

 

Ekspozicijoje matomi įvairūs kopininkų gyvenimo fragmentai: laivo iškėlimas iš marių, švyturio statyba, kaimas, skalbėjos, kiaušinių vagis, nuotaka, žuvienės virimas, kopų apželdinimas, varnų gaudymas, pašto stotis, pašto keliu riedanti karieta, gintaro gaudytojas ir kt.

 

Paslaptingą smėlio pasaulį, kuriame pamatysite 56 lėles, pagamintas iš porceliano ir aprengtas to laikmečio drabužiais ir įkurtas 16 m. ilgio ir 3 m. pločio ekspozicijoje-paviljone, sukūrė klaipėdietė menininkė Aida Raimonda Pečeliūnienė.

 

Nidos žvejo etnografinė sodyba

 

Vieta: Naglių g. 4, Nida

Darbo laikas: II–VI – 10–17 val.

Kontaktai:

 +370 469 52372
 +370 469 52260
 info@neringosmuziejai.lt
 www.neringosmuziejai.lt

 

Bilietų kainos:

 Suaugusiesiems – 2 Eur
 Moksleiviams, studentams – 1 Eur

 

Nidos žvejo etnografinė sodyba Kuršių nerijoje stovi ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje, buvusiame Hakeno kaime.

 

Sodyba vietinių meistrų pastatyta 1927 m. Kaip ir būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu. Priestatas iš vakarų pusės atsirado vėliau ir 1944 m. buvo nugriautas. Likusi sodybos dalis smarkiai nukentėjo per 1968 m. ledonešį.

 

1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti su būdingu XIX a. pab. – XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi.

 

Visos sodybos patalpos įrengtos taip, kad atspindėtų senųjų žvejų gyvenimą: jose išvysite autentiškus baldus, indus, kitus ūkyje naudotus daiktus ar žvejybos įnagius. Sodyboje akį traukia ornamentais išpuoštos kėdės ir kraičio skrynia, jaunamartės bei sidabrinių vestuvių vainikėliai, poledinės žūklės žvejo batai ir kiti eksponatai.

 

Šalia sodybos stovi du autentiški žvejų laivai. Už tvoros, marių pusėje, eksponuojama kuršiškos burvaltės – kurėno – kopija.

 

Žvejo etnografinėje sodyboje organizuojami liaudies teatrų spektakliai, folkloro ansamblių koncertai, demonstruojami tautodailininkų dirbiniai ir senieji amatai.

 

UNESCO atminimo ženklas

 

Vieta: Lotmiškio g. 1, Nida

Darbo laikas: nuolat veikia

Kaina: nemokama 

 

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esanti ir išskirtiniu žmogaus bei gamtos kūriniu laikoma Kuršių nerija į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 m. gruodį. Šiam įvykiui atminti Nidoje, Lotmiškio gatvės pradžioje, pastatytas atminties ženklas – piramidė, primenanti ir įpareigojanti sergėti ir tausoti Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį.

UNESCO išskiriami vertingiausi šios vietovės elementai ir ypatumai yra:

 

Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio struktūra, atspindinti harmoningą gamtos ir žmogaus sambūvį bei įspūdingos Kuršių marių panoramos ir siluetai.

 

Kultūriniai elementai: istorinė pašto kelio trasa, senieji, tradiciniai žvejų kaimai, kurortinės gyvenvietės, profesionalios architektūros statiniai (švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos).

 

Jūrinio paveldo, gamtos ir žmogaus sukurti elementai (Didysis kopagūbris, kopos, žmonių sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris; pajūrio ir pamario miškai, pamario pusiasaliai (ragai), smėlynų augalija ir gyvūnija, įskaitant paukščių migracijos kelius).

 

UNESCO atminimo ženklo Nidoje autorius – Gintautas Survila.

 

Vėtrungių ekspozicija Nidos krantinėje

 

Vieta: Nidos krantinė

Darbo laikas: balandžio – spalio mėn.

Kaina: nemokama

 

Pirmąją Lietuvoje senųjų kurėnų vėtrungių kopijų ekspoziciją pradėta kurti 2003 m. Šiuo metu muziejumi po atviru dangumi tapusioje Nidos krantinėje galima išvysti 82 Kuršių nerijos istorijos muziejui priklausančias vėtrunges.

 

XIX a. aplink kuršių marias buvo 133 kaimai. Mariose plaukiojusias burvaltes ženklinti vėtrungėmis pradėta 1844 m. Jas įvedė Prūsijos karalystės žvejybos inspekcija žvejybos kontrolės tikslais, kad žvejai nepažeidinėtų jiems skirtų žvejybos plotų ribų, kad būtų lengviau kovoti su brakonieriavimu.

 

Vėtrungių atsiradimo pradininku laikomas vyriausiasis Kuršių marių karališkasis žvejybos inspektorius (fišmeisteris) Ernstas Wilhelmas Beerbohmas, gyvenęs netoli Ventės rago buvusiame Muižės dvare. Jis sukūrė kuklius stačiakampio formos ženklus su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas skyrė vakariniam krantui (Kuršių nerijos kaimams, Klaipėdai), geltoną ir mėlyną – pietinei pakrantei (Sembai, vėliau tapusiai Kaliningrado srities dalimi), o raudoną ir baltą – rytiniam žemyno krantui (Kintams, Ventei, Mingės kaimui ir t. t.). Kiekvienas kaimas turėjo žvejoti tik savo žvejybiniuose plotuose.

 

Ženklas buvo nupieštas ant skardinės lentelės, kurias žvejai privalėjo iškelti ant laivo stiebo. Daug laiko mariose praleidžiantys žvejai šias skardines lenteles pradėjo puošti ir ilgainiui joms suteikė Kuršmarių kraštui būdingų tikrų meno kūrinių formas. Taip kurėno vėtrungė tapo žvejų svajones ir kasdienybę atspindėjusiu sunkiai iššifruojamu simboliniu kodu.

 

Žvaigždžių šlovės takas

 

Vieta: Nidos uostas

Darbo laikas: nuolat veikia

Kaina: nemokama

 

Žvaigždių šlovės takas Nidoje pirmą kartą atidarytas 1998 m., siekiant įamžinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“, kuriuo buvo skelbiama vasaros sezono pradžia Neringoje.

 

Pirmieji Šlovės take savo rankų įspaudus paliko festivalio idėjos autorius ir organizatorius Arūnas Valinskas bei atlikėjai: Česlovas Gabalis, Veronika Povilionienė, Rosita Čivilytė, Ovidijus Vyšniauskas, šviesios atminties Stasys Povilaitis ir festivalio simbolis – Vytautas Kernagis-Benas, o metais vėliau – Andrius Mamontovas, grupė „Studija“ bei 2004 m. – Marijonas Mikutavičius. 2019 m. takas dar kartą papildytas naujais delnų įspaudais: Nijolės Tallat-Kelpšaitės, Nijolės Ščiukaitės, Simono Donskovo, Kosto Smorigino bei šviesios atminties Viktoro Malinausko

 

Naujoje vietoje, t. y. pamaryje šalia Nidos uosto, Žvaigždžių šlovės takas buvo atidarytas 2023 m. Lietuvos muzikos legendų delnų įspaudai sudėlioti šimto metrų ilgio atkarpoje pėsčiųjų take, Nidos uosto kaimynystėje, kur ir vykdavo legendinis festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“. Atidengiant taką, jame atsirado dar penkių atlikėjų delnų įspaudai – Andriaus Kulikausko, Nedos Malūnavičiūtės, Virgio Stakėno, Žilvino Žvagulio ir Monikos Liu.

 

Skulptūra Vytautui Kernagiui atminti

 

Vieta: Pamario g. 2A, Nida

Darbo laikas: nuolat veikia

Kaina: nemokama

 

Skulptoriaus Romualdo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra dainuojamosios poezijos atlikėjui ir autoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje Vytautui Kernagiui atminti atidengta 2009 m. Įamžinti maestro nuspręsta būtent Nidoje – daugelį metų jis buvo Nidos vasaros sezono atidarymo festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ simbolis.

 

V. Kernagį skulptorius pavaizdavo natūralaus dydžio su svarbiausiu jam atributu – gitara. Prie maestro prisėsti ir nusifotografuoti gali kiekvienas. V. Kernagio skulptūra stovi Nidos centre, prie marių. Šalia skulptūros įrengtas bardų skveras – nedidelė koncertinė erdvė.

 

Bardų skvere galima pasiklausyti ir paties V. Kernagio atliekamų dainų. Apsilankius interneto svetainėje www.88.lt ir pasirinkus norimą kūrinį, jį išgirsite tiesiog stovėdami prie maestro skulptūros. Dainų užsakymas – nemokamas. Pasirinkti galite iš daugiau nei 60 legendinių bardo atliekamų kūrinių.

 

Senoji Nidos pašto stoties vieta, Europos pašto kelias

 

Vieta: Pamario g. 3, Nida

Darbo laikas: nuolat veikia

 

Dabartinėje viešbučio „Jūratė“ vietoje XVII a. viduryje veikė smuklė, vėliau tapusi Nidos pašto stotimi. Tuo metu Kuršių nerija pradėjo kursuoti reguliarus paštas iš Rygos į Gdanską ir Karaliaučių. Europos pašto kelio tinklas greitai imtas plėsti: atsirado atšaka iš Karaliaučiaus į Varšuvą, o dar po metų – nuo Karaliaučiaus iki Berlyno. XVII a. pab. šis kelias jau driekėsi iki Maskvos, o XVIII a. 2-ame dešimtmetyje – ir iki Sankt Peterburgo. Tad Europos pašto kelio atkarpa, ėjusi per Kuršių neriją, tapo svarbia jo dalimi susisiekimui tarp Vakarų ir Rytų Europos.

 

XVIII a. šis tarptautinio masto pašto kelias jau turėjo savo infrastruktūrą su smuklėmis ir keliautojais. Tai buvo svarbus veiksnys Kuršių nerijos vystymuisi ir plėtrai. 

 

Nepaisant tarptautinės reikšmės, kelionė šiuo pašto keliu nebuvo lengva: jis ėjo Baltijos jūros pakrante, kopomis, kartais ir kelių dešimčių metrų aukščio smėlynais. Vienas pašto karietos ratas visad turėjo būti vandenyje, antraip arkliai su karietomis klimpdavo smėlyje.

 

Sudėtingą kelionę pašto keliu istoriniuose šaltiniuose mini ir 1807 m. sausio 8 d. Kuvertų šeimai priklausiusioje pašto stotyje praleidusi Prūsijos karalienė Luizė. Napoleono kariuomenei užėmus Prūsiją, karališkoji šeima traukėsi iš Karaliaučiaus į Klaipėdą. Pasakojama, jog prislėgta kraštą užgriuvusios nelaimės, karalienė Luizė pašto stoties lange žiedeliu įrėžė J. V. Gėtės eiles: „Wer nie sein Brot mit Tränen ass...“ („Kas gi nėra valgęs duonos su ašaromis...“). Ir nors būtent šis viešnagės fragmentas labiau legenda, nei įrodytas istorinis faktas, pats Prūsijos karalienės Luizės apsilankymas Nidoje tapo puikia reklama šiam kraštui. 

 

Europos pašto kelio atkarpa Kuršių nerijoje buvo aktuali iki 1833 m. Vėliau pašto karietos nuo Karaliaučiaus į Sankt Peterburgą ėmė riedėti per Tilžę ir Tauragę.

 

Centrinis Nidos skveras

 

Vieta: Naglių g. 31, Nida

Darbo laikas: nuolat veikia

 

Kompozicinė centrinio Nidos skvero dominantė – skulptoriaus Juozo Geručio Ruzgo sukurta skulptūra „Neringa“, šioje vietoje stovinti nuo 2013 m. Bronzinis kelių metrų aukščio kūrinys vaizduoja jūros bangose besimaudančią moterį. Taip interpretuota Kuršių nerijos atsiradimą paaiškinančios legendos herojė Neringa. 

Pasidalinkite savo įspūdžiais apie poilsį ir paslaugas Neringoje!