Birželio 14 d. 16 val.
Nidos bendruomenės namai, Taikos g.17, Neringa
Paroda veiks 2024 m. birželio 14–31 d. Parodą aplankyti galima II–VI nuo 15 val. iki 19 val.
Parodos kuratoriai: kun. Dovydas Grigaliūnas, Oleksandr Didovskyi.
Renginyje dalyvauja: kun. Dovydas Grigaliūnas, parodos ir filmo autorius Oleksandr Didovskyi, Nidos KTIC „Agila” folkloro ansamblis „Giedružė” ( vad. A. Buržinskienė). Popietę veda – Aušra Feser.
Kino režisierius, scenaristas, operatorius, fotografas Oleksandr Dirdovskyi gimė 1956 metais Kijeve. Jo giminė kilusi is Ukrainos ir Lietuvos. Oleksandr Dirdovskiyi įgijo medicininį, teatrinj ir kinematograńnj išsilavinimą. Nuo 1980 m. dirbo vaidybinių ir dokumentinių filmų kino studijose, o 1986 m. pradėjo kurti autorinius filmus, dalyvauti meno ir fotografijos parodose, multimedijų performansuose Ukrainoje ir užsienyje. 1986 m. buvo vienas iš avangardinio teatro „Nulis distancija“, o nuo 1988 m. — „Gandų teatro“ organizatorių ir režsierių. Nuo 1993 m. kuria video formas, videoinstaliacijas ir performansus Šiuolaikinio meno muziejuje „Mystetskyi arsenal“.
Oleksandr Dirdovskyi sukūrè daugiau nei 45 filmus, daugiausiai apie menininkus, muzikantus autsaiderius, laimèjo tarptautinių kino festivalių prizus. Kaip ir daugelis ukrainiečių pabègo nuo karo. Dabar Oleksandr kartu su žmona savo laikinus namus rado Vilniuje, aktyviai jsijungè j Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
Oleksandr jau 30 metų domisi Viliaus Orvido kūryba, kartu su žmona Larysa 1990 metais gyveno Orvido sodyboje, o po Viliaus mirties sodyboje íankèsi dar keíiolika kartų. Sukūrė 4 filmus ir 9 videoinstaíiacijas is ciklo „Dangaus ir žemės akmenys“. Śio cikío darbai skirti Orvidų akmens muziejaus jkūrèjo, pranciskonų vienuoíio Viliaus Orvido 70-osioms gimimo metinèms ir 30-ties metų mirties sukakčiai paminėti. Ši sodyba mums tapo dvasiniu Nojaus laivu — taip apie ją kaíba Oleksandr Dirdovskyi. lr dar priduria: dabar, karo akivaizdoje tai išgyvename itin stipriai. Nevalingai atsikuria simbolinis vaizdas iš pirmojo filmo: vandeniu tolstantys lapai iš Viliaus sąsiuvinio, kur jo ranka perrašyta Apokalipsè. Tie nešami lapai primena Ukrainos žmones, ieškančius savojo Nojaus laivo...
MONO NO AWARE
MONO NO AWARE – japonų sąvoka, reiškianti pakeréjimą daiktais. Žodis „daiktai“ suprantamas plačiau: ne tik materialūs šio pasaulio objektai, bet ir žmonių jausmai, ir patys žmonés. Japonų šūksnis „AWARE!“ atitiktų lietuviškąjj „AK!“. Jis sušunkamas – stebint pasaulio daiktus, kurių pagrindinis bruožas — laikinumas ir kintamumas. Liūdnasis pakeréjimas daiktais atsiranda beviltiškai suvokiant, kad gyvenimas pagal savo prigimtj yra laikinas. Šio laikinumo pripažinimas gali sukelti ir džiaugsmą: juk, suprasdami praeinamumą, pradedame vertinti jo grožj. Pakeréjimas daiktais – vienatvés liūdesys, nuščiuvimas nykstant spalvoms ir garsams, laiko pédsakai, amžinoji kaita, tekéjimas...
Taip bandoma trumpai perteikti japonų sąvokos Mono No Aware sampratą. Lietuviškoji pasauléjauta tokiai sampratai yra nepaprastai artima, ypač – per Vilių Orvidą.
Filmo „VILIAUS ORVIDO Medinės skulptūros: LIETUVIŠKASIS AWARE“ tikslas – parodyti Viliaus Orvido sodybos skulptūrų ir jo bičiulių, kūrusių kartu daugelį metų, likimo linijas ir kontūrus. Šiame fragmente pradedame pasakoti apie Viliaus Orvido bendraminčius, menininkus, skulptorius: Rimą Salį, Dominyką Čepą, Modestą Grigaliūną, Adolfą Teresių, Henriką Ratautą, Gediminą Radzevičių. Tai yra poetinio kino ir videodokumentikos junginys.
Bandėme nufilmuoti ne tik išlikusias skulptūras, bet pagauti ir prarastųjų šešėlius. Įsižiūrėję į Orvidų sodybos medinius kūrinius, jaučiame Tiesos paprastumą, amžinumą laikinume, lacrimae rerum (lot. – verkiančius daiktus). Pavergia netobulas grožis ir nerimas – kad nepajėgiame išsaugoti daugelio skulptūrų, o prislopintas jų gelmių grožis – jau beišeinąs į nebūtį. Filmuojant apima graudus liūdesys ir, regis, net negailestingam Laikui šio nykstančio grožio – gaila. Išgyvename ir savo vienatvę: tarsi bendrą žmogaus ir skulptūros likimą...
Mudu su žmona Larysa gyvenome Viliaus Orvido sodyboje 1990 metais. Paskui, 1992-siais, po vos dviejų mėnesių nuo jo mirties, kūrėme pirmąjį filmą „VILIUS GABRIELIUS. Septintas sąsiuvinis“, ir dar vėliau, 2007-siais – filmą „ALLUSION“. Taikos metais lankėmės sodyboje keliolika kartų. Tėvo ir sūnaus Orvidų bei jų bičiulių sukurtą Trikampę erdvę, ten gimstančius pojūčius, pakerėjimus ir praregėjimus, drįstame vadinti LIETUVIŠKUOJU AWARE. Ši sodyba mums tapo dvasiniu Nojaus laivu, apie kurį savo paskutiniame interviu kalbėjo Vilius Orvidas.
Dabar – karo akivaizdoje, tai išgyvename itin stipriai. Nevalingai atsikuria simbolinis vaizdas iš pirmojo filmo: vandeniu tolstantys lapai iš Viliaus sąsiuvinio, kur jo ranka perrašyta Apokalipsė. Tie nešami lapai – primena Ukrainos žmones ieškančius savojo Nojaus laivo...