Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Nidos etnografinės kapinės ir krikštai

Nidos etnografinės kapinės ir krikštai

Vieta: Pamario g. 43, Nida

 

Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės, kuriose iki šiol išlikę Kuršių nerijai būdingi krikštai – viena archajiškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje.

 

Iš storų profiliuotų lentų gaminti krikštai savo siluetu primena medį, o jų šonuose dažnai galima išvysti išpjaustinėtus paukštelius. Krikštas atlieka  daug platesnę nei mirusiojo atpažinimo ženklas funkciją. Galima manyti, kad jis yra visas visatos dalis jungiančio mitologinio pasaulio medžio įvaizdis. Dvasine prasme – tai vėlės arba maldos kelias į dausas, dangiškąsias sferas.

 

Įdomu ir tai, kad gaminant vyrų krikštus naudotas vyriškos giminės medis – ąžuolas, beržas, uosis, o moterų – moteriškosios: eglė, drebulė, liepa. Vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų ar paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia paukščių galima pamatyti augalų ir širdies formas. Krikštą Mažosios Lietuvos lietuvininkai visada statydavo mirusiojo kojugalyje, kad „paskutiniojo teismo dieną keldamasis jis turėtų už ko nusitverti“.

 

Krikštų restauravimo projekto autorius – Eduardas Jonušas. Atnaujinti krikštai sustatyti tolimajame kapinių kampe.

 

Kapinės yra atviros lankytojams. Jose palaidotas garsus menininkų mecenatas Hermannas Blodė, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios statytojas kunigas Gustavas Echternachas, miesto garbės piliečiai architektas Algimantas Zaviša, menininkas E. Jonušas, miesto meras Stasys Mikelis.

Pasidalinkite savo įspūdžiais apie poilsį ir paslaugas Neringoje!