Vieta: Nidos krantinė

Pirmąją šalyje senųjų kurėnų vėtrungių kopijų ekspoziciją pradėta kurti 2003 m. Šiuo metu muziejumi po atviru dangumi tapusioje Nidos krantinėje galima išvysti 82 Neringos istorijos muziejui priklausančias vėtrunges.

XIX a. aplink kuršių marias buvo 133 kaimai. Kad būtų galima juos kontroliuoti, tuometis inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas sukūrė kuklius stačiakampio formos ženklus su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvas skyrė vakariniam krantui (Kuršių nerijos kaimams, Klaipėdai), geltoną ir mėlyną – pietinei pakrantei (Sembai, vėliau tapusiai Kaliningrado srities dalimi), o raudoną ir baltą – rytiniam žemyno krantui (Kintams, Ventei, Mingės kaimui ir t. t.). Kiekvienas kaimas turėjo žvejoti tik savo žvejybiniuose plotuose.

Ženklas buvo nupieštas ant skardinės lentelės, kurias žvejai privalėjo iškelti ant laivo stiebo. Daug laiko mariose praleidžiantys žvejai šias skardines lenteles pradėjo puošti ir ilgainiui joms suteikė Kuršmarių kraštui būdingų tikrų meno kūrinių formas. Taip kurėno vėtrungė tapo žvejų svajones ir kasdienybę atspindėjusiu sunkiai iššifruojamu simboliniu kodu.

Vėliau vėtrungės buvo pjaustomos iš perskeltų alksnio, uosio, liepos ar drebulės 10 mm pločio lentelių. Šias lenteles, kad medis būtų minkštesnis, žvejai mirkydavo kiauroje valtyje. Vėtrunges jie drožinėdavo peiliu, o skylutes išdegindavo metaliniu strypu, mat savo kurėnuose turėjo įsirengę laužavietes, kuriose gamindavo ir maistą. Pabaigę drožinėti, jie dailindavo vėtrunges stiklo šuke.

Klasikinė puošnioji Didžioji vėtrungė skirstoma į kelias dalis.

Priešvėjine vadintoje priekinėje dalyje dažnai atsidurdavo stichijų simboliai: mėnulis, saulė (apskritimai, žvaigždės), strėlės, plunksnos (vėjo simboliai, oro stichija). Priešvėjinės dalies viršuje mėgtas vaizduoti namas, o laivo savininko raidžių inicialai reikšdavo jaukumą, pilnatvę, turtą ir nuosavybę.

Aukščiausioje vėtrungės dalyje – vėtrungės viršūnėje – buvo įprasta atspindėti religinius simbolius, kaip buvo tikima, galinčius apsaugoti žvejus ir jų artimuosius nuo nelaimių mariose ar sausumoje. Dažnai vėtrungės viršūnę puošė kryžius – krikščioniškojo tikėjimo, vyro simbolis, arba apskritimas – moters, žmonos ženklas. Taip pat buvo vaizduojami gyvūnai, augalai, pavyzdžiui, dobilas, pilis, laivas ar pan.

Pavėjinė vėtrungės dalis buvo skirstoma į tris, keturias ar daugiau dalių, priklausomai nuo to, kiek žvejys norėjo papasakoti apie save. Ši vėtrungės dalis pasižymėjo ypatingu puošnumu ir raižybos gausa. Joje galėjo būti vaizduojami įvairūs simboliai (namai, bažnyčios, žmonės, gyvūnai, pavyzdžiui, briedis, įrankiai ar daiktai, netgi atsirasti atskiri užrašai, architektūros elementai ar pan.) ir visa tai, ką žvejys paliko krante ir apie ką svajojo. Už vėtrungės ašies esanti simbolika leido sužinoti apie žvejo šeimą. Kryžius apskritime reiškė, kad jis yra vedęs, o įvairūs brūkšniai ir linijos – vaikų skaičių. Pasitaiko nuomonių, kad pragrežtų skylių skaičius rodė, kiek žvejys turi pagalbininkų ir darbininkų. Tanki apatinė siaurų lentelių eilė reiškė sėkmę; namai, bažnyčios, malūnai – tikėjimą; svirtys, laivai žirgeliai – turtą, šeimą ir darną.